|
Lindi nė vitin 1926, nė
fshatin Shipkovicė. Mėsimet e para i bėri nė fshatin e lindjes, tė
mesmen nė Tetovė, kurse studimet e gjuhės ruse nė Shkup. Ai ishte
ndėr profesorėt e parė tė Pollogut dhe tė Malėsisė sė Sharrit.
Punoi si mėsues nė shumė fshatra, ndėrsa nė
vitin 1951 vepron si profesor nė Normalen e Tetovės.
Nė vitin 1952,
profesorin e nxjerrin nga mėsojtorja dhe prej asaj dite nxėnėsit nuk
e shohin mė. Dėnohet me 14 vjet burg, por pėrjetoi vetėm 8 vite
nėpėr burgjet e errėta dhe kazematet jugosllave tė asaj kohe nė
Idrizovė e Goli Otok. Nga burgu doli i sėmurė
psikikisht dhe i paaftė pėr jetė. Vdekja e tij mbeti enigmatike me
dekada. Pas lėshimit nga burgu, gjatė dimrit tė madh, humbet nė
malet e Sharrit. Barinjėt e Sharrit e gjejnė kurmin e tij tė
shformuar dhe tė derdhur nė qershor tė vitit 1962.
Ishte poet dhe
dramaturg i martirizuar. Shkroi njė grumbull poezishė, por thuajse
shumica prej tyre u humbėn ose u sekuestruan nga pushteti. Ka
shkruar poezinė e gjatė me 50 vargje "Jeta e re e njerėzimit po
agon", qė e botoi pėr herė tė parė Jeta e Re e Prishtinės, nė fillim
tė viteve 5O-tė. Duke i falėnderuar dr. Kadir Shabanit nga
Shipkovica, tė shoqėruar me shėnime pėr autorin, kėtė poezi e
ribotuam nė revistėn Brezi 9, para disa vitesh. Nga tė afėrmit e tij
janė ruajtur edhe poezia "Vaj si qenka ba Tetova", "Marshi i
normalistit", "Kanga e punėtorit" e tjerė.
Sadudin Abdulla Gjura mbet emėr letrar i asaj
ane,veēmas me dramėn "Lalė Bajrami", si dhe me dramat "Fejesa nė
djep", "Shqipja e malit" dhe "Dervish Cara". Edhepse veprimtaria e
tij letrare ende nuk njihet plotėsisht, pėr jetėn dhe veprėn e tij,
kanė shkruar me konsideratė zotėrinjtė Shaip Emėrllahu, qė ngriti
inisiativėn pėr ngritjen e pėrmendores sė tij nė Shipkovicė dhe
dr.Ejup Ajdini, ky i fundit duke e pėrfshirė nė tezėn e doktoratės
dhe duke e botuar, me baza shkencore, dramėn e Sadudin Gjurės "Lalė
Bajrami", e rruajtur me shenjtėri, nga zonja Shazie Hoxha nė Ohėr.
Te
vori i Sadudin Gjurės nė qafė tė bjeshkės!
| 
